Anthony Braxton’o veikla neapsiriboja vien muzikos kūrimu ir atlikimu, jis taip pat užsiėmė edukacine veikla bei muzikos –– kaip mokslo –– tyrinėjimu. Jo platus požiūris į muzikos meną ir savęs, kaip universalaus muzikanto, ugdymas persmelkė visą jo būtį –– tai jautėsi net ir kitose jo veiklose, pvz., šachmatai, kurie sunkiais gyvenimo momentais jį traukdavo iš skurdo, kadangi neturėdamas kaip užsidirbti pinigųj is eidavo į miesto aikštes ir jose lošdavo iš pinigų, buvo etapas, kai tai buvo jo vienintelis pajamų šaltinis, kuriuose jis randa paralelių su muzika arba net įtraukia juos į muzikos kūrimo procesą kaip priemonę. Tačiau visa jo veikla sukosi apie muzikos meną bei mokslą, kuriems jis atidavė visą laiką ir jėgas, maksimaliai išnaudodamas savo potencialą.
Braxton’o, kaip muzikanto, evoliucijoje vyko tam tikri procesai, kurių dėka jo unikali muzikinė kalba išsivystė į tokią, kokia yra dabar. Pirmiausia jo profesionaliame muzikanto kelyje stiprią įtaką darė AACM bendruomenės nariai formuodami išskirtinį požiūrį į muzikos meną: iškeldami kūrybiškumą, eksperimentavimą, ritualo svarbą, laisvą atlikėjo saviraišką kaip svarbiausius veiklos tikslus. Anthony Braxton’as ne tik įvaldė daugybę skirtingų instrumentų bet ir tobulino savo kompozicinius įgudžius. Prie to labai prisidėjo bendruomenėje sutiktas Muhal Richard Abrams’as, supažindinęss su Schillinger system – muzikos komponavimo sistema, paremta matematiniais procesais, apimanti ritmo, harmonijos, melodijos, kontrapunkto, formos ir semantikos teorijas22. Išnagrinėjęs šią sistemą Braxton’as pradėjo komponuoti muziką, kurioje jaučama stipri Shillinger system įtaka ir siekis vystyti unikalią muzikinę kalbą sukuriant savo formules bei principus. Taip pat jis pasinėrė ir į K. Stockhausen’o kūrybą: studijavo jo partitūras, ypač grafines notacijas, ir iš visų įtakų ši –– turbūt pati ryškiausia, kadangi labai panašius muzikos užrašymo būdus pradėjo naudoti ir pats Braxton’as. Klausantis jų muzikos galima atrasti daug paralelių ir muzikinės kalbos panašumų, nors tai yra skirtingi muzikiniai žanrai.
Avangardinės muzikos kompozitorius John Cage‘as irgi darė įtaką ne tik kompoziciniais aspektais, tačiau ypač garso filosofijos, garso išsidėstymo erdvėje arba garso ir laiko santykio idėjomis. Tarp savo įkvėpėjų Braxton’as pamini džiazo atlikėjus Charlie Parker’į bei John Coltrane‘ą, iš esmės keitusius nusistovėjusias muzikos normas ir spartinusius džiazo muzikos evoliuciją. Braxton’as sėmėsi idėjų ne tik iš muzikos atlikėjų, bet ir iš kitų menininkų, kaip pvz.: tapytojo Wassily Kandinsky’io (1866-1944), kurio tapyti paveikslai kompozitorių įkvėpė kurti muziką paveikslų pagrindu (image music) ir grafines notacijas, stilisttiškai labai artimoms W. Kandinsky’io tapybai (Composition No. 365f, Pav.8).
Anthony Braxton’as –– ypač produktyvus muzikantas, išleidęs virš 150 albumų. ir vis dar aktyviai kuriantis bei koncertuojantis. Svarbu būtų paminėti ryškiausius jo albumus, taip pat atlikėjus bei ansamblius, su kuriais grojo ir kūrė –– dažniausiai tai buvo jo nuolatiniai kompanijonai ir kolegos, su kuriais augo ir dalinosi patirtimi bei idėjomis. Prisijungęs prie AACM bendruomenės įsisuko į aktyvią kūrybą: 1969 m. išleido vieną ryškiausių albumų free jazz ir improvizacinėje muzikoje For Alto23, pirmąjį albumą istorijoje, kuriame grojama saksofonu solo be jokių pašalinių priemonių. Visi 8 albumo takeliai dedikuoti draugams bei herojams (John Cage’ui, Cecil Taylor’ui, Leroy Jenkins’ui ir kt.). 1970 m. prisijungė prie pianisto Chick Corea trio Circle ir dvejus metus aktyviai koncertavo kvartete kartu su puikiais muzikantais: kontrabosistu Dave Holland’u bei būgnininku Barry Altschul’u. Su pastaraisiais bei trimitininku Kenny Wheeler’iu (1930-2014) Braxton;as dar ilgai koncertavo ir įrašinėjo tokius sėkmingus albumus kaip New York, Fall (1974), Five Pieces 1975 (1975), Quartet: Live at Moers Festival (1976), Dortmund, Quartet (1976) bei The Montreux/Berlin Concerts (1977) (kartu su trombonistu George Lewis’u (1952)). Braxton’as subūrė improvizatorių sextetą Creative Construction Company, su kuriais įrašė du albumus tokiu pačiu pavadinimu (1975, 1976) su bosistu Richardu Davis’u (1930), būgnininku Steve McCall’u, pianistu Muhal Richard Abrams’u, trimitininku Wadada Leo Smith’u (1941), ir smuikininku Leroy Jenkins’u.
Dar vienas Braxton’o inicijuotas projektas, Creative Music Ensemble, įkvėptas džiazo ir maršinių ansamblių tradicijos –– orkestras, susidedantis iš 19 improvizatorių, kurių dauguma jau paminėti anksčiau. Beveik visa jų atliekama muzika buvo Braxton’o diriguojama grafinė notacija (creative music). Su šiuo ansambliu buvo įrašyti du svarbią žymę avangardinėje muzikoje palikę albumai (1976-1978). Maždaug nuo 1980 m. Braxtona’s pradėjo formuoti antrą žymųjį kvartetą kartu su Marilyn Crispell (1947), Gerry Hemingway (1955) ir Marku Dresseriu (1952), su kuriuo apie dešimtmetį aktyviai koncertavo ir įrašinėjo albumus: Prag (1984), Six Compositions (1984), Quartet (London) (1985), Five Compositions (1986), Willisau (1991), Quartet (Santa Cruz) (1993). Turuojant su kvartetu po Angliją 1985-aisiais buvo pakviestas prisijungti ir muzikologas, rašytojas Graham Lock’as, kuris dokumentavo turo eigą bei kasdien ėmė kvarteto interviu ir ypač su A. Braxton’u, liečiant įvairias jo gyvenimo bei muzikinės veiklos temas. Tokiu būdu buvo išleista turbūt geriausiai ir visapusiškiausiai leidžianti pažinti šį muzikantą knyga Forces in Motion24.
Nuo 1995 m. iki 2006 m. Braxton’as labiausiai koncentravosi į kompleksišką muzikos sistemą dideliems ansambliams, kurią pavadino Ghost Trance Music25 . Tai sistema, kurioje vienu metu veikia visi Braxton’o sukurti ar naudoti muzikos kompozicijos, orkestravimo bei improvizacijos metodai, sistemos ir terminai. (žr. 3 sk.). Daugelis šios muzikos įrašų buvo įrašyti ir išleisti jo paties įkurtoje įrašų studijoje New Braxton House26. Tarp muzikantų grojusių su Braxton’u yra ir Lietuvos avangardinio džiazo bei eksperimentinės muzikos kūrėjas, būgnininkas Vladimiras Tarasovas (1947). Kartu su vengrų kilmės pianistu György Szabados jie koncertavo Europoje ir 2004 m. įrašė improvizacinės muzikos albumą Triotone27. A. Braxtonas taip pat yra išleidęs ir albumų, kuriuose atliekami džiazo standartai (tiesa, jis juos groja savo manieroje, nepaisydamas džiazo atlikimo normų, todėl toks standartų atlikimas dažnai nėra pripažįstamas „tikrųjų” džiazo atlikėjų bei žinovų). Albumai Seven Standards (1985), 9 Standards (1993), 23 Standards (2003) buvo įrašyti kvartetų sudėtimis. Yra keletas albumų, kuriuose džiazo standartus ansamblyje Braxton’as groja pianinu: Knitting Factory (1994), Seven Standards (1995) bei vienas albumas įrašytas grojant pianinu solo – Solo Piano (1995). Nors ir grojantis ne pučiamuoju instrumentu, Braxton’as išlaiko savo specifinę muzikinę kalbą, kurią sunku sumaišyti su kuo nors kitu. Ilgą laiką domėjęsis elektroninės muzikos galimybėmis ir mokęsis garso programavimo meno Braxton’as kūryboje pradėjo naudoti programą SuperCollider28 , kuri jam leido dar labiau praplėsti išraiškos priemonių arsenalą. Šiai progai jis sukūrė dar vieną ansamblį,Diamond Curtain Wall, kuriame jis jungė intuityvią atlikėjų improvizaciją su interaktyvia elektronika. Elektroninės muzikos naudojimas kūryboje tęsėsi ir toliau kuriant kompleksišką dvylikos dalių šiuolaikinę operą29, kurios kūryba vyksta jau virš 40- ies metų.
Toks Anthony Braxton’o veiklos bei interesų įvairumas, prisitaikymas prie aplinkybių ir smalsumas tyrinėti muzikos meną, suteikiant tam dar ir mokslinę reikšmę, padarė jį labai plataus akiračio muzikantu, ne tik galinčiu jautriai priimti ir formuoti muzikinę informaciją, bet ir galinčiu konstruktyviai argumentuoti bet kokį muzikinį reiškinį ar idėją.
Kristupas Gikas
Šaltiniai:
22 https://en.wikipedia.org/wiki/Schillinger_System
23 https://en.wikipedia.org/wiki/For_Alto
24 Lock, Graham – Forces In Motion: The Music And Thoughts Of Anthony Braxton (1988)
25 http://soundamerican.org/sa_archive/sa16/sa16-ghost-trance-music.html
26 https://newbraxtonhouse.bandcamp.com
27 http://györgy-szabados.com/album/triotone-anthony-braxton-gyorgy-szabados-vladimir-tarasov/ 28 https://en.wikipedia.org/wiki/SuperCollider
Jazz Academy 