Lietuvos jaunimo džiazo orkestras – pirmasis Lietuvoje jungtinis į jaunimą orientuotas ir jaunimo saviraiškos poreikius tenkinantis orkestras, suburtas Kauno „Jazz Academy“ įkūrėjo Arno Mikalkėno ir Klaipėdos džiazo orkestro vadovo Kęstučio Sovos iniciatyva.

Projekto tikslas – padėti jauniems atlikėjams megzti kontaktus dar jų muzikinio kelio pradžioje ir įprasminti jų muzikos studijas.

Orkestro pagrindą sudaro Kauno „Jazz Academy” ir „Klaipėdos džiazo orkestro” jaunieji menininkai, bet bendra atlikėjų geografija yra daug platesnė – čia buriasi jaunimas iš visos šalies.

Lietuvos jaunimo džiazo orkestrui yra labai svarbu išlaikyti savąjį identitetą, puoselėti kūrybiškumą ir saviraišką per improvizacijos meną. Šio kolektyvo atlikėjai vertina natūralumą – tradicinis akustinis garsas ir išskiria šį jaunimo orkestrą iš mus supančios kultūrinės aplinkos. 

Kolektyvas pasirodė festivaliuose „Broma Jazz”, „Vilnius Mama Jazz“, Ariogalos džiazo festivalyje, tarptautiniame džiazo muzikos festivalyje Šiauliuose „Šiaulių naktys”, sėkmingai sudalyvavo  „Vilnius Jazz” organizuojamame konkurse „Vilnius Jazz Young Power“, grojo „Prima.Studium.Pro“ akademinės muzikos cikle, jaunųjų atlikėjų festivalyje Paežerių dvaro sodyboje.

“Among the most arresting, and auguring well for the future of the art form in the country, was the Lithuanian Youth Jazz Orchestra, a 9-piece band under the direction of pianist Austėja Marija Kimbartaitė. They began in big band style which wouldn’t have raised an eyebrow anywhere in the world, but quickly embraced more modern expression proving confident in post-bop and post-Ayler idioms, with episodes of pointillist textures and outbreaks of free polyphony, amid the conducted interjections and sometime rocky cadences. Several sections stuck in the mind: an energetic braying alto solo over fusion riffs, a floating dirge with flute solo from Agnė Repečkaitė, and three altos intertwining, Gintarė Tumaitė maintaining a melodic refrain while the other two pontificated. Their slot continued to upset expectations to the end, as it closed with an alluring timbral interchange from the piano innards, electric bass scuzz from Deividas Skridaila, horn sustains, whistles and scrapes.“ (John Sharpe, All About Jazz, 2022).