Futuristų ateities meno vizija sąlygojo muzikos, kaip „garso organizacijos” idėją. Įvairių triukšmų ir aplinkų perkėlimas į skirtingas erdves – viena populiariausių „garso organizacijos” formų. Technologijos ir pramonės progresas transformavo ir tradicinį požiūrį į muzikos kalbą ir jos atlikimo priemones. Futuristinis objektų laužymas dalimis ir jų rodymas skirtinguose laikuose ir erdvėse būdingas ir šiais laikas. Muzikinis avangardas ir elektroninės muzikos era prasidėjo XX a. antroje pusėje. Halim El Dabh […]

Pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimas orientuotas į tyrėjo asmeninės veiklos tyrimą, naujų kompetencijų įgijimą ir tobulinimąsi. Tiriami įvairūs veiklos būdai, siūlomi sprendimai veiklos patobulinimui. Tyrėjas konkrečius veiklos patobulinimus išbando pats ir įvertina rezultatus. S. Kemmis ir R. McTaggart (2005) išskiria keletą veiklos tyrimų tipų: klasės veiklos tyrimas, mokymasis veikiant, industrinės veiklos tyrimas, kritiškasis veiklos tyrimas. Jie […]

Muzikantai negali jautriai sąveikauti, jeigu jie negirdi vienas kito. Vienas kito girdėjimui įtaką daro grojimo garsumas, instrumento tembras, aplinkos triukšmingumas ir pan. Kai nėra jokių normatyvų, dažnai susiduriama su struktūrišku garso potencialo išnaudojimu. Tam reikalingas ne tik grojimo, bet ir tylos valdymas. Pauzių valdymas (Crook, 1991): Atlikėjai groja po vieną garsą – vengtina dviejų ar […]

Improvizaciniame muzikos atlikime didžiausias iššūkis suderinti soluojančio muzikanto ir instrumento laisvąsias atlikėjiškas priemones su poreikiu suformuoti ryšius su kitais ansamblio nariais ar aplinka. Daugelyje kitų muzikinių sričių tai sprendžiama pasiskirstymu rolėmis. Kiekvienas instrumentas turi savo rolę: bosinis instrumentas akcentuoja akordo primas, harmoninius centrus ir ritmą, akomponuojantis derinasi prie ritminės ir melodiją spalvinančios funkcijos, solistas atlieka […]

Vienas svarbiausių atlikėjo raišką dėstančio pedagogo uždavinių, ugdant būsimą muzikos atlikėją, yra greitas ir kokybiškas muzikos atlikimui ir interpretavimui reikalingų įgūdžių suformavimas.  Skirtingi mokinių gebėjimai, poreikiai, muzikinės patirties veiksniai sąlygoja individualaus darbo butinybę. Mokiniai yra nuolat stebimi, kaip atlieka savikontrolės ir korekcijos veiksmus, pedagogas nuolat keičia atlikimo sąlygas, leidžia mokiniams pajusti kokioje formavimosi stadijoje yra […]