Formuojantis naujoms europinėms improvizacinės muzikos sritims, atsiranda poreikis sistemizuotam improvizacinės muzikos mokslui. Tam reikalingi ne tik teoriniai laisvosios improvizacijos apibrėžimai, bet ir dėstymo metodikos.   Laisvoji improvizacija yra abstrakti muzikos atlikimo forma. Gana sudėtinga nustatyti vertinimo kriterijus, suformuoti estetiką. Dažniausiai ji vertinama “muzikinio skonio” požiūriu.  Analizuojant istoriškai ir vertinant muzikos transformacijas, galime ižvelgti akademinės muzikos […]

Pagrindinės Arno Mikalkėno veiklos sritys – džiazas, improvizacinė ir elektroakustinė muzika. Tai garsui atidus kūrėjas, nebijantis, netgi, priešingai, siekiantis peržengti bet kokius muzikinius rėmus, ieškoti savito santykio su muzika. A. Mikalkėno muzikinių patirčių kraitis ypač gausus. Ne tik klasikinės ir džiazo muzikos studijos, bet ir musique concrète, roko, metalo ir kitų žanrų atgarsiai. Vienas pagrindinių […]