Kristupas Gikas nuolat ieško garso, testuoja jį įvairiais metodais bei priemonėmis, ieško naujų garso formų, „gaudo” negirdėtus skambesius ir kaskart grodamas sukuria vis naują muziką. Šiandien jis yra atlikėjas ir klausytojas, studentas ir mokytojas, eksperimentatorius ir organizatorius. Ir kas galėjo pagalvoti, kad dar taip, rodos, nesenai darželio auklėtoju, virėju, taksistu dirbęs jaunuolis atsidurs ten, kur yra dabar. Fleitininkas, improvizatorius, eksperimentinės muzikos atlikėjas giliuose stalčiuose laiko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos, Hagos Karališkosios konservatorijos diplomus ir nepamiršta klausytis: „Man tiesiog patinka klausytis. Ir muzikos, ir pavienių, kad ir „nemuzikinių“ garsų, statiškų, kintančių ar kompoziciškai organizuotų laike. Tai gali būti ir upelis, ir paukštelis, ir zvimbianti elektros skydinė. Kartais atrodo, jog klausos receptoriai imponuoja labiau nei kitos juslės, garsas gali labai stipriai prikaustyti dėmesį, įtraukti ir atriboti nuo laiko pojūčio.” 

Nenuostabu, kad visada stiprų ryšį su muzika turėjęs Kristupas pasinėrė ir į naujos „Jazz Academy” idėjos įgyvendinimą. Kultūrinės edukacijos tikslu jau pradėtas kurti dešimties podcast’ų ciklas „Virpesiai” apie muziką ir garsus.

Skaitykite interviu su Kristupu Giku:

.