Arnas Mikalkėnas su šiuolaikine muzika ir laisvojo džiazo kultūra susipažino dar studijų laikais. Būrelis tuometinių J. Gruodžio konservatorijos studentų, įkvėpti Cecil Talor albumo „Legba Crossing” pionieriškų idėjų, suorganizavo koncertą ir už tai nuo vadovybės gavo pylos. Šiandien A. Mikalkėnas džiaugiasi, kad improvizacinė muzika, kaip šiuolaikinės ir džiazo muzikos samplaika, tampa įdomi vis didesniam būriui jaunosios […]

Kauno miesto sąsajos su avangardine muzika pastebimos „Roko maršo“ užuomazgose ir protesto prieš sovietines represijas performansuose. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę avangardinis muzikinis judėjimas persikėlė į Vilnių, bet Kaunas nepasidavė ir visada siekė atgauti prarastas pozicijas.  „Sukilimas“ – tai pirmasis „Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos“ veiksmas. Ši tematika puikiai įsikomponuoja į muzikos dirbtuvių idėją – suformuoti Kaune naują […]

Muzikantai negali jautriai sąveikauti, jeigu jie negirdi vienas kito. Vienas kito girdėjimui įtaką daro grojimo garsumas, instrumento tembras, aplinkos triukšmingumas ir pan. Kai nėra jokių normatyvų, dažnai susiduriama su struktūrišku garso potencialo išnaudojimu. Tam reikalingas ne tik grojimo, bet ir tylos valdymas. Pauzių valdymas (Crook, 1991): Atlikėjai groja po vieną garsą – vengtina dviejų ar […]

Improvizaciniame muzikos atlikime didžiausias iššūkis suderinti soluojančio muzikanto ir instrumento laisvąsias atlikėjiškas priemones su poreikiu suformuoti ryšius su kitais ansamblio nariais ar aplinka. Daugelyje kitų muzikinių sričių tai sprendžiama pasiskirstymu rolėmis. Kiekvienas instrumentas turi savo rolę: bosinis instrumentas akcentuoja akordo primas, harmoninius centrus ir ritmą, akomponuojantis derinasi prie ritminės ir melodiją spalvinančios funkcijos, solistas atlieka […]

Vienas svarbiausių atlikėjo raišką dėstančio pedagogo uždavinių, ugdant būsimą muzikos atlikėją, yra greitas ir kokybiškas muzikos atlikimui ir interpretavimui reikalingų įgūdžių suformavimas.  Skirtingi mokinių gebėjimai, poreikiai, muzikinės patirties veiksniai sąlygoja individualaus darbo butinybę. Mokiniai yra nuolat stebimi, kaip atlieka savikontrolės ir korekcijos veiksmus, pedagogas nuolat keičia atlikimo sąlygas, leidžia mokiniams pajusti kokioje formavimosi stadijoje yra […]