Jie kirto koncertinio starto liniją, atliko ryškią muzikinę programą ir buvo apdovanoti publikos ovacijomis. Jie – tai jaunieji Lietuvos jaunimo džiazo orkestro atlikėjai, kuriems  šiuo metu labiausiai reikia erdvės saviraiškai ir meniniam tobulėjimui. Apie juos kalbamės su Lietuvos jaunimo džiazo orkestro idėjos autoriais Arnu Mikalkėnu ir Kęstučiu Sova po debiutinio koncerto Kėdainių rotušės kiemelyje.

Rugpjūčio 15 d. „Broma Jazz” festivalyje įvyko debiutinis jūsų suburto Lietuvos jaunimo džiazo orkestro pasirodymas. Kaip jį vertinate? 

Arnas Mikalkėnas: vertinu, kaip stabilų. Džiugina orkestro entuziazmas, energija ir drąsa.

Kęstutis Sova: pasirodymą festivalyje vertinu įdomiau nei tikėjausi. Rezultatas nustebino iš gerosios pusės, nes jaunimas tikrai susikaupė ir atliko muziką ganėtinai tvarkingai.

Visą mėnesį vyko pasiruošimo darbai, ilgos repeticijos, vargino keliavimas tarp Kauno ir Klaipėdos, tad galimybių patikrinti jaunimo ištvermę tikriausiai netrūko. Ar jus tenkina atlikėjų motyvacija ir gebėjimas groti orkestre?

Arnas Mikalkėnas: repeticijos buvo labai intensyvios ir ilgos. Motyvacija tikrai džiugina. Manau, kad tokio orkestro nauda yra didžiulė.

Kęstutis Sova: motyvacija tikrai tenkina, o ir tas važinėjimas per pusę Lietuvos didina motyvaciją, nes keliavimas, manau, sustiprina ryšį ne tik su muzika, bet ir su bičiuliais. Džiaugiuosi, kad šiandien susirinko visi gebantys groti ir improvizuoti jauni žmonės.

Festivalio „Broma Jazz” publika Lietuvos jaunimo džiazo orkestro pasirodymą priėmė labai šiltai ir audringai. Gal jau sulaukėte kvietimų dalyvauti kituose muzikiniuose projektuose?

Arnas Mikalkėnas: rugsėjo 5 d. pasirodome Ariogalos džiazo festivalyje. Turime planų ir pasiūlymų ateičiai – apie juos neužilgo paskelbsime.

Minėjote, kad atlikėjų rotacija bus neišvengiama. Ar jau planuojate naujas atrankas?

Kęstutis Sova: naujos atrankos bus, bet kiek vėliau, po to, kai ši orkestro sudėtis atliks visą savo misiją (juokiasi).

Tarkim, kad vieną dieną jūsų suburtas Lietuvos jaunimo džiazo orkestras taps garsus tarptautiniu mastu. Kokia populiarumo sindromo forma tarp jaunimo jums atrodo pavojingiausia?

Arnas Mikalkėnas: nemanau, kad populiarumas yra siekiamybė. Kūrybiškumo, atlikėjiškų įgūdžių lavinimas yra prioritetai šiame besiformuojančiame jaunimo orkestre.

Kęstutis Sova: populiarumo sindromas – labai skiriasi skirtingų stilių muzikoje. Džiazo muzikoje tai atsitinka su jaunuoliais, kurie nedalyvavo tokiuose projektuose, nes tokio pobūdžio kolektyvas pats tave auklėja. Muzikoje nėra vietos tokiam sindromui tada, kai susitinki su draugais ne pasimaivyti, o pagroti.

Ar muzikavimas yra profesija?

Arnas Mikalkėnas: manau, kad profesija ir saviraiška vienu metu.

Kęstutis Sova: muzikavimas – tai pasekmė to, kur tu eini savo gyvenime, tai pasekmė to, apie ką tu svajoji. Muzikavimas yra tavęs pasekmė.

Daugiau apie Lietuvos jaunimo džiazo orkestrą skaitykite čia.