Anthony Braxtono biografija

Gyvenimo aplinkybės 

Anthony Braxtonas – pripažįstamas kaip vienas svarbiausių muzikantų, edukatorių bei kūrybingų mąstytojų per paskutinius 50 metų. Ypač gerbiamas improvizacinės ir eksperimentinės muzikos bendruomenėse dėl savo revoliucinio įnašo ir naujos muzikinės kokybės išvystymo. 

Anthony Braxtonas gimė Čikagoje 1945-aisiais metais. Jo muzikinis kelias prasidėjo paauglystėje kai pradėjo groti klarnetu ir saksofonu. Būdamas 19-os metų buvo pašauktas į kariuomenę, kur dvejus metus grojo kariuomenės orkestre. Grįžęs iš kariuomenės 1966-aisiais iškart buvo įtrauktas į katik susikūrusios AACM bendruomenės veiklą – tai buvo viena iš nedaugelio organizacijų rėmusi kompozitorius, edukatorius ir performerius dirbančius nekomercinėje veikloje. Čia jis sutiko tokius muzikantus kaip Muhalą Richardą Abramsą (1930-2017), Roscoe Mitchellą (1940), Steve McCallą (1933-1989), Jacką DeJohnette (1942), Henry Threadgillą (1944), Leo Smithą (1941), Joseph Jarmaną (1937), Leroy Jenkinsą (1932-2007) ir kitus, kurie vėliau padarė didelę įtaką Anthony Braxtono muzikinėje karjeroje ir gyvenime. 1967-aisiais A. Braxtonas suformavo pirmąjį savo free jazz ansamblį – The Creative Construction Company, kuris nors savo gyvavymo metais padarė nedaug įrašų, tačiau paliko ryškią žymę visai šios muzikos scenai.18

Anthony Braxton apie 1979, nuotruka River Cities Reader

Vienas svarbiausių Anthony Braxtono karjeros taškų buvo jo solinio albumo įrašymas For Alto 1968-aisiais, kuriame skambėjo laisvosios improvizacijos kompozicijos įrašytos grojant altiniu saksofonu solo. Šis įrašas praturtino daugelio žmonių supratimą apie melodinio instrumento galimybių ribas improvizuojant ištisus kūrinius solo, be jokio pritarimo ar kitų instrumentų paramos. Šis albumas buvo svarus indėlis į avangardinio džiazo muziką. Po to A. Braxtonas praleido metus laiko Paryžiuje ieškodamas geresnių galimybių vystyti savo muzikinę veiklą, per tą laiką jo pirmasis ansamblis (CCC) išsiskirstė ir grįžus į Ameriką jam užsidirbti pragyvenimui teko profesionaliai žaidžiant šachmatais miestų aikštėse, kol 1970-aisiais jam vėl atsivėrė galimybė muzikuoti – jis prisijungė prie klavišininko Chick Corea (1941) ir kartu jie subūrė Circle ansamblį. Šis ansamblis gyvavo tik porą metų, kadangi po to muzikantų interesai išsiskyrė: vieni pasinėrė į scientologiją, o A. Braxtonas to atsisakė. Iškart po to jis grįžo gyventi į Paryžių, kur prisijungė prie žymių improvizacinės muzikos ansamblių The Globe Unity Orchestra, Musica Elettronica Viva ir Derek Bailey’s Company. 

1974-aisiais A. Braxtonas gavo kontrakto pasiūlymą iš įrašų kompanijos Arista Records, todėl grįžo į JAV ir subūrė savo avangardinio džiazo kvartetą, su kuriuo sėkmingai kūrė, koncertavo ir įrašinėjo muziką. Kvartete be jo paties grojo Kenny Wheeleris (1930-2014) (trimitas), Dave’as Hollandas (1946) (kontrabosas), Barry Altschulas (1943) (mušamieji). Tuo pačiu metu Anthony Braxtonas pradėjo domėtis klasikine 20-ojo amžiaus muzikos kompozicija, kurios įkvėptas 1978-aisiais jau pradėjo ją naudoti savo kompozicijose ir džiazo ansamblių kontekstuose. Apie 1980-uosius jis pradėjo rašyti didžiausios apimties savo muzikinį veikalą, 12 operų ciklą Trillium, paremtą įvairiomis misticizmo tradicijomis. 1985-aisiais išleido muzikos filosofijos tritomį veikalą Tri- Axium, kuriame išdėstė savo muzikos idėjas ir jų reikšmę įvairiuose kontekstuose. 1988-aisiais išleido savo kompozicijų analizes penkių tomų veikale Composition Notes, kuriame aprašė savo kompozicijų kūrybinius principus, atlikimo paaiškinimus, interpretacijas ir struktūrinius modelius.

A. Braxtonas pats teigia (Lock, 1988, 115 p.), jog Composition Notes yra skirtos tam, kad būtų geriau suprastos jo kompozicijos ir jų interpretavimo aspektai. Nuo 1985-ųjų iki 1990-ųjų buvo priimtas profesoriauti dėstant muziką Mills koledže, Oakland mieste, JAV. Nuo dėstė muziką 1990-ųjų Wesleyan universitete, Konektikuto valstijoje, JAV, kur buvo ir muzikos departamento vadovas. Taip pat verta paminėti, jog Anthony Braxtonas užaugino savo sūnų Tyondai Braxtoną (1978)19, kuris pasirinko tęsti tėvo pradėtą įvairiažanrės muzikos tyrinėjimo kelią ir šiuo metu yra sėkmingai kuriantis multi-instrumentalistas bei kompozitorius, ypač pasinėręs į elektroninės muzikos kūrybą. Anthony Braxtonas užsimena ir apie tai jog savo karjeros pradžioje iš išorės jautė spaudimą, dėl savo rasės esąs netinkamas nei šiuolaikinei muzikai ir kompozicijai, nei džiazui. Tačiau pasak Kate Molleson (1982, p. 45), tai jį ir paskatino atsisakyti apsiribojimo kurti vienoje formoje, vienu instrumentu, vienoje tradicijoje, remiantis vienu kriterijumi, vietoj to ieškant naujų improvizacijos kontekstų ir naujų iššūkių kompozicijai20

AACM judėjimas 

The Association for the Advancement of Creative Musicians (Kūrybiškų muzikantų pažangos asociacija) – tai yra pelno nesiekianti organizacija, įkurta 1965-aisiais metais Čikagoje. Septintojo dešimtmečio pradžioje, roko muzikai pradėjus užimti svarbesnę poziciją ir stumti avangardinį džiazą į šešėlį, šio stiliaus entuziastai pianistas Muhalas Richardas Abramsas, pianistas Jodie Christianas (1932-2012), būgnininkas Steve’as McCallas ir kompozitorius Philas Cohranas (1927-2017) norėjo įprasminti šį judėjimą kaip organizaciją, kuri padėtų avangardinės muzikos žanrą ištraukti iš underground’o ir kuri veiktų kaip atviras tinklas entuziastingų muzikantų, kurių tikslas puoselėti kūrybiškumą ir ieškoti būdų jį išreikšti pasiekiant platesnę klausytojų auditoriją. Muzikantai atstovaujantys šią asociaciją netelpa į jokių žanrų rėmus, todėl ir jų atliekama muzika yra vadinama creative music (kūrybiška muzika), kas reiškia, jog šios muzikos rėmai yra žmogaus kūrybiškumo ir fantazijos rėmai.

AACM pagrindinė veikla yra šviesti, rūpintis, atlikti ir įrašinėti rimtąją, originalią muziką, remti muzikos atlikėjus, kompozitorius bei edukatorius.21 Nors tai yra judėjimas prasidėjęs free jazz tradicijoje, tai greitai išsivystė į bendruomenę, kuri aktyviai propaguoja beveik visą moderniają muziką, neaplenkiant klasikinės muzikos ir ypač įprasminant pasaulio kultūrų muziką. AACM jau daugiau nei 50 metų nuo savo įsikūrimo pradžios yra avangardinio meno vedliai, keliantys savo veiklai aukštus reikalavimus, rengiantys masyvius pasirodymus, kurie dažnai yra ir ritualo išraiška. Pasirodymų pagrindas yra unikali ir sudėtinga improvizacija, kuri neretai atliekama pagal rašytas grafines notacijas jungiant muziką, geometriją, piešinius bei šifrus. Ši muzika buvo ir atsvara ir bendradarbiavimas su klasikinės muzikos avangardu, kurio vedlys buvo John Cage. Iš AACM judėjimo išaugo tokios svarbios muzikinės figūros kaip Roscoe Mitchellas, Henry Threadgillas, Jack DeJohnette, Joseph Jarmanas, Art Ensemble of Chicago bei jaunesnės kartos creative music atlikėjai Matana Roberts (1975) bei Nicole Mitchell (1967).

Ypač svarbus atlikėjas užaugęs kartu su AACM yra ir Anthony Braxtonas, kuris buvo vienas aktyviausių narių, kartu formavęs judėjimo eigą. Kadangi AACM bendruomenėje buvo vertinamas ir ugdomas muzikanto universalumas, daugelis jos narių buvo multi-instrumentalistai, ne išimtis ir Anthony Braxtonas, kuris meistriškai valdė klarnetus, saksofonus, fleitas, grojo fortepijonu. 

Kristupas Gikas

Šaltiniai: 18) https://tricentricfoundation.org/anthony-braxton-bio; 19) https://en.wikipedia.org/wiki/Tyondai_Braxton; 20) Kate Molleson – Interview: Anthony Braxton. The Herald Glasgow. 2016; 21) https://en.wikipedia.org/wiki/Association_for_the_Advancement_of_Creative_Musicians 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.