Džiazo ir klasikinės muzikos tiesioginis sąveikavimas prasidėjo trečiajame XX-ojo amžiaus dešimtmetyje simfoninio džiazo (angl. orchestral jazz) formoje – toks dviejų skirtingų žanrų jungimasis, vadinamas fusion. Vietoje nusistovėjusio džiazo skambesio: sinkopuoto ritmo, blue notesar įprastų akordų slinkčių bei perstatymų, atsiranda kitų priemonių įvairovė: dronai, ostinato, vampai, impresionistinės harmonijos, banguoti ritmai, rapsodiški interliudai, šaižus garsynas ir kiti […]

Avangardas (pranc. avant-garde – priekyje einanti sargyba) yra eksperimentinė, radikali arba tiesiog netradicinė meno išraiška, kreipianti dėmesį į socialinius kultūros ir visuomenės veiksnius2. Išsivystė kaip priešprieša įsigalėjusiom tradicinėm meno formom ir kaip įšūkis įprastam meno estetikos suvokimui. Pirmą kartą terminas „avangardas” pritaikytas menui buvo 1825-aisiais, kai mąstytojas, socializmo pranašas Henris de Saint-Simonas (1760-1825) savo knygoje3 […]

Disciplinuotas pedagogas, saksofonininkas, aktyvus džiazo ir improvizacinės muzikos atlikėjas bei kūrėjas Mindaugas Apulskis šiandien dėkoja susiklosčiusioms aplinkybėms ir žmonėms, kurie suformavo jį kaip laisvą asmenybę, o studijas Niujorke jis prilygina išėjimui į didžiąją sceną: „Užlipi ant pakylos, apsidairai, susikaupi ir tada lieka tik muzika.” Niujorkas M. Apulskį pasitiko šiltais žmonėmis, nesiliaujančia gatvės praeivių komunikacija ir […]

Dvejų metų muzikinio ugdymo programą pabaigusios absolventės džiaugiasi, kad „Jazz Academy”  studijos vyko be mokykliškų rėmų, o prie bendruomenės prisijungę žmonės sukūrė terpę įdomioms muzikinėms diskusijoms. „Labiausiai patiko groti atvirai, „nuo savęs”, susitikti su muzika, kuri gyvena žmonėse ir ja pasidalinti, – sako kontabosininkė Karina Ruseckaitė pabrėždama, kad šioje mokykloje ji suprato, jog muzika turi […]

Karlheinz Stockhauzen laikomas vienu iš elektroninės, elektroakustinės muzikos simbolių. Jo variatiškumas nuo aleatorinės muzikinės kalbos iki labai konkrečių matematinių apskaičiavimų, griežtų vakarietiškos tradicijos kompozicinių sistemų naudojimo, pabrėžia šio kompozitoriaus universalumą. Inspiruotas prancūziškosios konkrečiosios muzikos, K. Stockhauzenas pradėjo eksperimentuoti elektroniniais garso išgavimo prietaisais vienoje moderniausių Kelno radijo studijoje. „Gesang de Junglinge” (1955-56) kūrinys kilęs iš katalikiškos sakralinės muzikos tradicijų, vėliau buvo dramatizuotas dėl netinkamos bažnytinės […]