Pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimas orientuotas į tyrėjo asmeninės veiklos tyrimą, naujų kompetencijų įgijimą ir tobulinimąsi. Tiriami įvairūs veiklos būdai, siūlomi sprendimai veiklos patobulinimui. Tyrėjas konkrečius veiklos patobulinimus išbando pats ir įvertina rezultatus. S. Kemmis ir R. McTaggart (2005) išskiria keletą veiklos tyrimų tipų: klasės veiklos tyrimas, mokymasis veikiant, industrinės veiklos tyrimas, kritiškasis veiklos tyrimas.
Jie nurodo šiuos pagrindinius veiklos tobulinimo tyrimo bruožus:
- Veiklos tyrimas, kaip socialinis procesas. Proceso metu tyrėjas ir tiriamieji socialiai kontaktuoja, dalijasi patirtimis. Mokymosi procesas vyksta drauge ir kartu siekiama socialinių pakitimų.
- Tyrimas atliekamas dalyvaujant veikloje. Visi tyrimo dalyviai dalyvauja veikloje ir ją analizuoja, išbando naujus praktinius uždavinius ir įvertina rezultatus bei naudą. Veiklos tyrimas tiesiogiai susijęs su tiriamųjų veiklos analize ir patirimais. Veiklos tyrimas orientuotas į praktines puses.
- Bendradarbiavimo aspektas yra vienas pagrindinių veiklos tyrimo elementų, nes tiriama praktinė veikla. Tiriamos veiklos yra konkrečios ir atliekamos konkrečių asmenų. Visi pokyčiai vyksta esamuoju laiku, bendradarbiaujant ir tiesiogiai socialiai kontaktuojant.
- Veiklos tyrimas – pagalba norintiems pakeisti socialinius įpročius, tapti produktyvesniems. Veiklos tyrimo metu vykstančių refleksijų metu tiriamieji turi galimybę pervertinti specifines situacijas, įvairias įtakas ir kas riboja jų praktines veiklas.
- Veiklos tyrimas yra kritiškas. Kritiškai žiūrima į socialinius stereotipus, ideologijas, veiklos modelius. Veiklos tyrėjas taip pat yra ir savikritiškas, tolerantiškas.
- Refleksija – vienas svarbiausių veiklos tyrimo elementų. Skatina apmąstyti, įvertinti. To pasekoje vyksta greitesnė kaita, gilinamos žinios. Refleksija transformuojasi į koncepsijas ir teorijas.
- Veiklos tyrimas progresyvus – siekiama tiek praktikos, tiek teorijos kaita. Praktika ir teorijos yra vienodos svarbos, viena kitą papildančios, sąveikaujančios.
Vieningo plano modelio, kaip vykdomas veiklos tyrimas, nėra. Kemmis ir McTaggart (2005) siūlo “spiralinio” atlikimo principą:
- siekiamų pokyčių planas;
- praktinė veikla, proceso stebėjimas ir pasekmės;
- proceso ir pasekmių refleksija;
- pokyčių planas;
- praktinė veikla, proceso stebėjimas ir pasekmės;
- proceso ir pasekmių refleksija ir t.t.
C. M. Charles (1999) siūlo tokį veiklos tobulinimo tyrimo planą:
- nustatoma problema arba tyrimo poreikis siekiant tam tikro mokyklos (klasės) gyvenimo aspekto inovacijos;
- numatoma informacinė ir materialinė bazė;
- parengiamas tyrimo planas: suformuluojami uždaviniai, parenkami veiklos būdai, surenkama ir paruošiama reikiama medžiaga, suplanuojama darbo eiga;
- pateikiamas ir įgyvendinamas planas;
- stebimas tyrimo poveikis;
- atskleidžiami darbo pranašumai ir trūkumai;
- ištaisomas klaidos ir spragos;
- įvertinama darbo eiga ir ilgalaikiai rezultatai.
Mokytojo tiriamosios veiklos kompetencija priskiriama bendrųjų kompetencijų grupei ir siejama su profesinės veiklos tyrimo organizavimu. Apie tai kalba ir 2007 metų Lietuvos Respublikos Ministro įsakymas Nr. ISAK-54. Pastovus ugdymo tobulinimas, nuolatinė praktinių uždavinių kaita, reflektyvus ir kritiškas požiūris – pagrindinės asmeninės veiklos tyrimo priežastys.
Veiklos tyrimas – stimulas socialinių santykių analizei, organizacinei kompetencijai gerinti, naujų besikeičiančių strategijų kūrimas, sprendžiant problemas ir gilinant teorines žinas (Jarvis, 1999).
D. Hopkins (1985) nurodė kelis principus, kurie padeda atrasti tiriamąją problemą:
- tyrimas turi nekelti kliučių mokytojo darbui (mokymui);
- metodų taikymas neturi eikvoti daug asmeninio mokytojo laiko;
- tiriamoji problema negali būti retorinė. Jei problema perdaug sudėtinga, įtakota mokytojo nekontroliuojamų veiksmų – gauta informacija bus neperspektyvi;
- atliekant veiklos tyrimą, svarbu laikytis etikos reikalavimų. Tyrimo dalyviai turi būti informuojami, gautas leidimas informacijai rinkti, išlaikyti paslaptis ir t.t.
Neretai, išanalizavus tyrimo rezultatus, kyla poreikis naujam tyrimui pradėti. Nauji klausimai dažniausiai kyla refleksijų, analizės metu. Veiklos tyrimas yra vertingas dėl paskatos mokytis iš savo mokymo. Tai skatina tobulinti savo praktiką, į darbo schemas įvesti naujų, nestereotipinių užduočių. Tyrimo metu pedagogas įgauna patirties, ugdo savarankiškumą ir formuoja kritinį mąstymą.
Arnas Mikalkėnas
Jazz Academy 