By |

Gyvenimo aplinkybės  Anthony Braxtonas – pripažįstamas kaip vienas svarbiausių muzikantų, edukatorių bei kūrybingų mąstytojų per paskutinius 50 metų. Ypač gerbiamas improvizacinės ir eksperimentinės muzikos bendruomenėse dėl savo revoliucinio įnašo ir naujos muzikinės kokybės išvystymo.  Anthony Braxtonas gimė Čikagoje 1945-aisiais metais. Jo muzikinis kelias prasidėjo paauglystėje kai pradėjo groti klarnetu ir saksofonu. Būdamas 19-os metų buvo […]

By |

Septintajame XX-ojo amžiaus dešimtmetyje susiformavo laisvosios improvizacijos (angl. Free improvisation) žanras. Nors nėra lengva nustatyti tikslaus šio žanro pradžios taško, tačiau didžiąja dalimi jo šaknimis yra laikomas tuo metu Amerikoje įsisiūbavęs Free Jazz muzikos žanras, taip pat A. Schoenbergo atonali muzika, A. Weberno serializmas, Johno Cage’o ir Earle Browno (1926-2002) eksperimentinės kompozicijos. Viena svarbiausių šio […]

By |

Džiazo ir klasikinės muzikos tiesioginis sąveikavimas prasidėjo trečiajame XX-ojo amžiaus dešimtmetyje simfoninio džiazo (angl. orchestral jazz) formoje – toks dviejų skirtingų žanrų jungimasis, vadinamas fusion. Vietoje nusistovėjusio džiazo skambesio: sinkopuoto ritmo, blue notesar įprastų akordų slinkčių bei perstatymų, atsiranda kitų priemonių įvairovė: dronai, ostinato, vampai, impresionistinės harmonijos, banguoti ritmai, rapsodiški interliudai, šaižus garsynas ir kiti […]

By |

Avangardas (pranc. avant-garde – priekyje einanti sargyba) yra eksperimentinė, radikali arba tiesiog netradicinė meno išraiška, kreipianti dėmesį į socialinius kultūros ir visuomenės veiksnius2. Išsivystė kaip priešprieša įsigalėjusiom tradicinėm meno formom ir kaip įšūkis įprastam meno estetikos suvokimui. Pirmą kartą terminas „avangardas” pritaikytas menui buvo 1825-aisiais, kai mąstytojas, socializmo pranašas Henris de Saint-Simonas (1760-1825) savo knygoje3 […]

By |

Karlheinz Stockhauzen laikomas vienu iš elektroninės, elektroakustinės muzikos simbolių. Jo variatiškumas nuo aleatorinės muzikinės kalbos iki labai konkrečių matematinių apskaičiavimų, griežtų vakarietiškos tradicijos kompozicinių sistemų naudojimo, pabrėžia šio kompozitoriaus universalumą. Inspiruotas prancūziškosios konkrečiosios muzikos, K. Stockhauzenas pradėjo eksperimentuoti elektroniniais garso išgavimo prietaisais vienoje moderniausių Kelno radijo studijoje. „Gesang de Junglinge” (1955-56) kūrinys kilęs iš katalikiškos sakralinės muzikos tradicijų, vėliau buvo dramatizuotas dėl netinkamos bažnytinės […]